Pascal

Tai gi ilgai laukti paaiškinimų nereikėjo. (Atsakymai egzamino čia)

1. C. Teksto paaiškinimas, pastaba ar kita papildoma medžiaga, pateikiama puslapio apačioje arba dokumento ar jo dalies (pvz., skyriaus) pabaigoje. Pastaruoju atveju išnaša vadinama galine išnaša.. Atitinkamą teksto vietą su išnaša dažniausiai sieja skaitinis indeksas. (Informacija iš aldona.mii.lt).
2. A. Direktorija neteiktinas vartoti terminas.

3. C. Skiriamoji geba - rodomo ar spausdinamo vaizdo taškų skaičius, tenkantis vienam ilgio vienetui.
4. -0,9. Nes MS EXEL programa tuščią langeli NEVERČIA į 0 ir neskaičiuoja iš vis kaip skaičiaus.
5. A. Ištrynus D stulpelį visų stuplelių raidės sumažėja(abecelės tvarka) per vienetą, tai gi E - 1 lygu D.
6. B. 4 padalinti iš 10 yra 0,4. O procentų ženkliukas skaičių padaugina iš 100 ir pats pranyksta. Tai gi gauname 40.

7. SEPTYNIOLIKA. Nes formulė skaičiuoja kam yra lygi a, b, c reikšmės. 3+6+8=17. Tai gi ir spausdins žodžiais 17
   .
8. B. Figūrų išdėstymą (šiuo atveju ovalų) galima pakeisti paspaudus dešinįjį klavišą ir pasirinkus, kaip dėstyti.

9. C. Skaidrių išdėstymą galima keisti norima skaidria pakeliant arba nuleidžiant žemiau/aukščiau kitų.
10. Įmanoma, jei pasirinkta atitinkama koduotė.  Labai platus paaiškinmas kaip, kas, kodėl ir t.t. aldona.mii.lt įvedu žodį koduotė arba panašius.
11. Reikia sukurti tema, nes jos nėra. Kaip susitikdami pasisveikiname pažįstama, taip rašant adresatui laišką reikia temos. Šiaip dar vienas galima taisyti ir prisegto dokumento tipą(iš .MSWORD į .txt), bet manau užteks ir temos.
12. Iš vakaro į juodraštį surinkti, o paskui nukopijuoti į e-mailą ir išsiųsti. Galima, kad ir pasinaudoti mobiliuoju internetu, siųsti per pamokas/pertraukas, gali pabėgti iš pamokos (NEREKOMENDUOTINA) ir kt.
13. B.  Vikipedija Sukuria nuorodas tarp dokumentų ar jų dalių.
14. 6 8. Ciklas vyksta 2 kartus (trečiame karte sąlyga būna FALSE). B=4+2+2=8. A=20-6-8=6.
15. A. Ciklas vyksta 4 kartus (kai a lygu 7, 8, 9, 10). S=3+7+8+9+10=37.  C=4+4=8.
16. D. Ciklas vyksta
    4 kartus. S=0+2+3+5+8=18.
17. A. Ciklas vyksta 4 kartus (kai c lygus 3, 4, 5, 6). Lyginiais kartais t bus TIESA (true). A=3+4=7.
18. C. 16 lyginis, tai funkcijos reikšmė 10. 13 nelyginsi, bet vistiek funcija įgauna 10, nes s buvo prilyginta b. 9 nelyginis funkcija įgauna 3 reikšme. tai gi 10+10+3 yra 23.
19. C. Pastebime, kad a ir b (programoje) nekinta, taigi dvi paskutinės duotos reikšmės bus a ir b, tai -7 ir 9.
20. A.  Ciklas vyksta 4 kartus. Į b masyvą susirašomos a masyvo “didesnieji” duomenys. 13 mažesnis už 15. rašo 15. 15 diesnis už -10 rašomas15.  -10 mažesnis už 8 rašomas 8 ir t.t.
21. A. Reikėjo rasti s1 ir s4. s1 yra lygus didesniam skaičiui. Pirmojoje funkcijoje didesnis yra c (10) ir žinoma jis yra didžiausias iš duotųujų, tai gi s1 bus lygu 10. s4. Primoji, kuri vyks, fukncija ras didžiausia (tarp 5 ir 6). Aišku didesnis 6. Pastebime, kad kitose funkcijose, nėra kito kintamojo negu b. taigi, pasiksiliname sąlyga, kad jeigu skaičiai lygus imama jų vieno reikšme (šiuo atveju 6). Tai gi gauname, kad s4 lygus 6.

22. s3 := Sandauga(Sandauga(a, a),  a );

    s4 := Sandauga(Sandauga(a, a),Sandauga(a,a) ); // Skaičiaus
    a ketvirtas laipsnis

    s5 := Sandauga(Sandauga(a, a),Sandauga(a,Sandauga(a,a)) );
    // Skaičiaus a penktas laipsnis.

    Čia tik pasiskaičiuoti reikėjo. galima buvo skaičiuoti įvairia (5*5*… arba 25*25*..)

23. Raudonikis    2,5. Funkcija randa lengvesnį grybą ir išspausdina jo pavadinimą ir svorį.
24. Pirmiausia spausdina pavadinimą paskui pirmąjį skaičių,įstaigą, antrąjį skaičių.Galiausia didesnįjį skaičių dar kartą išspausdina gale.

Manau jums labai smalsu sužinot šiandienos egzamino užduočių atsakymus, tai prašau. Gaila kol kas tik valstybinio.

1. C
2. A
3. C
4. -0,9
5. A
   
6. B
   
7. SEPTYNIOLIKA
8. B
9. C
10. ĮMANOMA. BLOGA KODUOTĖ.
11. NĖRA TEMOS. REIKIA JĄ SUKURTI
12. GALIMI DAUG VARIANTŲ, BET TINKAMIAUSIAS IŠ VAKARO Į JUODRAŠTĮ, O RYTE Į E-MAIL'Ą.
13. B
14. 6 8
15. A
16. D
17. A
18. C
19. C
20. A
21. A

22. s3 := Sandauga(Sandauga(a, a),  a ); // Skaičiaus a kubas

    s4 := Sandauga(Sandauga(a, a),Sandauga(a,a) ); // Skaičiaus
    a ketvirtas laipsnis

    s5 := Sandauga(Sandauga(a, a),Sandauga(a,Sandauga(a,a)) );
    // Skaičiaus a penktas laipsnis

23. RAUDONIKIS    2,5 (PO RAUDONIKIO 4 TARPAI)
24. 
    

Vėliau bus su paaiškinimais ir praktinės užduoties.

Kaip day.lt praneša šiandien yra Pascalio vardo diena.

Kadangi šis blogas yra susietas su Pascal programavimu. Tai jaučiu pareiga pasveikinti blogą ir jo skaitytojus su šios kalbos pradininko, žymaus mąstytojo Pascalio vardo dienos proga.

Daugiau apie Paskalį skaitykite vikipedijoje.

PS. Taip pat sveikinu Virkantus, Gaileis, Baziles ir visus skaitančius su Pasaulio informacinės visuomenės diena. Vat kiek daug švenčių šį ketvirtadienį.

Viename forume radau aktualų uždavinį su skaičių seka. Pabandykime jį išspręsti, bendruoju būdu.

Paveiksliukas iš art.scene.lt.



Galimi du sprendimo būdai:

1.Duota kiek sekoje yra narių. Šiam atvejui puikia tiks for masyvas ir if sąlygos sakinys.

program seka;

    type mas = array[1..20]  of integer;

    var n, i,         {kiekio vienetas sekos ir masyvo numeris}

       suma,                 {Sumos kintamasis}

       nr1, nr2 :integer;        {Narių, kurių reikės sumos(skirtumo ar kt.) numeriai}

       A:mas;                            {Sekos masyvas}

begin

  WriteLn('Įveskite sekos kiekio vienetą');

  Readln(n);

  nr1:=1; nr2:=n;

  suma :=0;

for i := 1 to n do

  begin

    Writeln ('Įveskite sekos ', i,' narį');

    Readln (A[i]);

    if (i = nr1) or (nr2 = i)                         {Renkamasi tik mums tinkami nariai(Pirmas ir antras)}

        then suma:= suma+ A[i];              {Sudedami pasirinkti nariai}

  end;

  Writeln ('Suma narių (', nr1,' ', nr2,') yra ', suma);   {Pateikiamas vartotojui atsakymas}

  Readln;

end.

2. Nežinoma, kiek yra narių, bet 0 reiškia pabaigą.

program seka;

    type mas = array[1..20]  of integer;

    var n, i,       {sekos kiekio vienetas  ir masyvo numeris}

       suma,      {Sumos kintamasis}

       nr1, nr2 :integer;  {Narių, kurių reikės sumos(skirtumo ar kt.) numeriai}

       A:mas;              {Sekos masyvas}

begin

  nr1:=1;

  suma :=0; n:=1;

while n > 0 do

  begin

    i := i + 1;

    Writeln ('Įveskite sekos ', i,' narį');

    Read(A[i]);

     if i = nr1  then suma:= suma + A[i];

     if a[i]= 0 then begin n:=0; nr2:=A[i-1]; suma:= suma+ nr2; end;

  end;

Write('Suma nariø (', nr1,' ', nr2,') yra ', suma); {Pateikiamas vartotojui atsakymas}

  Readln;

Atnaujinimas:

Blogo skaitytojas mums siūlo konkretų
atvejį paskutinio ir pirmo  sekos nario sumai rasti.

{Apiforminimas ir kt.}

suma:=0;

Writeln('Įveskite sekos
pirmąjį narį');

Readln(skaicius)

suma:=suma+skaicius;               {čia galima rašyti
tiesiog suma:= skaicius}

for i:=2 to n-1 do

begin

Writeln('Įveskite sekos',
i,'narį');

Readln(skaicius);

end;

Writeln('Įveskite sekos',
n,'narį');        {paskutinio nario įvedinmas}

Readln(skaicius);

suma:=suma+skaicius; 

Writeln (suma);

Readln; end.

Taip
šis būdas yra geriausias rasti paskutinio ir pirmojo sekos narių suma žinant
sekos kiekį.

Bet
aš pateikiau bendruosius, t.y. pakeitus n reikšmę galima bus rasti bet kurių
narių sumą.

PS.
Ačiū skaitovei už orginalų ir praktišką pateiktą būdą.

Pradedame programų rašymo-aiškinimo stadiją. Pirmoji tokio tipo
programa, tai didžiausio bendro daliklio (toliau DBD) ir mažiausio bendro
kartotinio (toliau MDK) radimas.

DBD radimas:

program Didziausias_bendras_daliklis;
{———Funkcija randantis DBD————}
function DBD (x,y:integer): integer;
 begin
     while
(x<>0) and (y<>0) do  {ciklas
vyks kol  abu kintamieji bus NElygūs
nuliui}
           if x >=
y
              then x:=
x mod y
              else y:=
y mod x;
     dbd:=x+y;
 end;
 {———————}
  var x, y
:longint;   {skaičiai, kurių ieškosime
DBD}
begin
  WriteLn('Įveskite
skaičius'); Readln (x,y);
  Writeln (DBD (x,y));
Readln;
end.

MBK radimas

program Maziausias_bendras_kartotinis;
{—–funkcija randantis MBK——}
function MBK (x,y:integer): integer;
 begin
     while
(x<>0) and (y<>0) do
           if x >=
y
              then x:=
x mod y   {ciklas vyks kol  abu kintamieji bus NElygūs nuliui}
              else y:=
y mod x;
           MBK:=x+y;
 end;
 {———————}
  var x, y :longint;
begin
  WriteLn('Įveskite
skaičius');
  readln (x,y);
  writeln (x div MBK
(x,y) * y);
  {Pirmiau dalijama, o
paskui dauginama dėl to, kad būtų mažesnė perpildymo tikimybė.}
  Readln;
end.

 Kaip pastebėjote MBK ir DBD radimas panašus. Taip yra ir
matematikoje.
Pateikiau trumpiausią ir paprasčiausią būdą rasti BDB ir
MBK, bet yra ir kitų.

Kultūra programavimui svarbi tiek kiek ir gyvenime. Rašant programą neverta, pamiršti, kad ne jūs vieni ją naudosit ir pateikti vaizdžiai ir aiškiai.

Kadangi dariau šia tema skaidres, tai gal jums geriau bus skaidrių formatas. (Jį galite parsisiųsti iš čia).
Bet vistiek paaiškinsiu pagrindinius nuostatus:

Kad geriau pasiruoščiau rydienos konkursui nutariau jum ir sau gero padaryti ir paaiškinti naują temą.
O nauja tema, kaip iš bylos duomenis pervesti į masyvą. Tam dalykui yra populiarūs du būdai.

I būdas:
Šis būdas tinka jei pirmoje eilutėje (arba eilutės pradžioje) vartotojas nurodė kiek elementų yra byloje.

Read (DF, n);
for i := 1 to n do Read (DF, A[i]);
(Manau aišku, kad DF -bylos kintamas, o  n duomenų kiekio skaičius)

II būdas
Šis būdas naudojamas tam atvejui jei vartotjas tinėjo ar dėl kitų priežasčių nesuskaičiavo elementų.

n:= 0;
while not eof (DF) do
    begin
       n :=n+1;
      Read (DF, A [i]);
    end;

Šį būdas dar suskaičiuoja kiek yra elementų. Šį skaičių bus praktiška naudoti kitiems veiksmams nerašant masyvo (pvz: išspausdinti n bylos skaičių ar kt.)

O gal jūs norite atvirkščiai (t.y. iš masyvo į bylą)?

Tam tikslui panaudosime for ciklą.

for i:= 1 to n do
Write (RF, A[i]);

Beje yra tokia funkcija output, kuri išveda rezultatus į ekraną.
O rašyti reikėtų taip: Writeln (output, n);
Nors tiesa aš nelabai suprantu, kam reikia tos output funkcijos jei galima tiesiog writeln paršyti.

PS. Kadangi liko tik vienas skyrius iki teorinės dalies pabaigos, tai komentaruose ar smth else parašykite kokių programų norėtute, kad parašyčiau ir t.t.

 
geriausi blogai
www.blogas.lt/zudykreklama
www.blogas.lt/internetas
www.blogas.lt/babkes
www.blogas.lt/babkes
www.blogas.lt/myown
viskas

Konkursas skirtas pascal programuotojams. Jei tu esi tik pradėjęs,
įpusėjęs, perkandęs pascal programavimo kalba. Ši konkursas tau. O gal
tu tik vargšas moksleivis pasirinkęs IT valstybinį egzaminą?  Tada tau
čia puikus šansas išbandyti savo galimybes ir į gauti dar didesnės
patirties.

 Dr. Juozo Kazicko mokinių kompiuterininkų forumas.
Tai programavimo konkursas moksleiviams, rengiamas 10m. Pirma vyksta
regioninės varžybos (Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos).
Geriausi regioninių konkursų dalyviai kviečiami į finalinį konkursą
Kaune KTU. Konkurso dalyviai į grupes neskirstomi. Visi mokiniai
atlieka tas pačias užduotis. Programavimo kalbas parenka konkurso
organizatoriai. Organizatoriai gali išplėsti konkurso programą kartu
organizuodami kitų informatikos sričių varžybas (pvz. sukurtų
kompiuterinių mokomųjų programų). Laimėtojai apdovanojami diplomais ir
įvairiais prizais.

Paskutinis (Dzūkijos) etapas jau 2007.03.17.  Registracija į konkursą
jau prasidėjus gali dalyvauti tik Dzūkijos krašto gimnazijų, vidurinių
ir pagrindinių mokyklų moksleiviai. Daugiau apie konkursą skaitykite
puslapyje pilis.if.ktu.lt/~forumas1/

Aišku jums parūpo prizai, o prizai, tai teisė stoti studijuoti į KTU
Informatikos fakultetą, priimant be konkurso. Konkurso laureatai
kviečiami į finalinį konkursą, kuris vyks KTU Informatikos fak. 2007 m.
balandžio 14 d. kartu su KTU moksleivių programuotojų Forumu. Finalo
laureatais bus skelbiami šeši daugiausiai taškų surinkę moksleiviai,
kurie bus apdovanojami diplomais.

Tai gi nepraleiskite progos įrodyti pranašumo. Beje maistas nemokamas bus.

Iki šiol vartotoją vertėme įvedinėti duomenis, kai jo paprašyta. Tai būtų keblu sudarant didelias programas su daug duomenų ir t.t. Šį kartą išmoksime, kaip duomenis nuskaityti iš tekstinės bylos.
Bylos dar kartais vadinamos rinkmenos, failas.

Pirmiausia reikia susikurti byla.
Bylai sukurti reikalingas documentas. Programose dažniausia naudojami notepad ir wordpad programos byloms kurti. Jos dažniausia būna jau įdiengtos į windows operacinę sistema (OS).
Byla kaip ir kitus kintamuosius reikia aprašyti. Ji aprašoma žodeliu TEXT.

Skaitymo iš bylos naudojama procedūra assign.
Taip turi būti:
Assign (BylosKintamasis(pavadinimas programoje), 'Bylosvardas(kaip byla vadinasi OS)');
Pvz:
Assign (DF, 'df.txt');

Df - taip dažniausia vadinamas duomenų failas, o RF - rezultatų failas.
df.txt - taip vadinasi byla “realybėje”.

Funkcijos eilutės ar failo pabaigai nustatyti yra atitinkamai EoLn (DF), EoF (DF).
Jos reiškia eilutės pabaigą, tai jei pridėsime žodelį not tai ciklą while.
Gausime ( While not eoln(DF) do ..) cikla kuris vyks kol eilutės(failas) pasibaigs.

Skaitymui iš bylos dar naudosime reset funkcija. O duomenų failui uždaryti naudosime close.  Tai gi visas skaitymos sakinai atrodys taip:
Assign (DF, 'df.txt'); reset (DF);
Readln (Df, …..);
Close (DF);

Kai rašome į bylą funciją reset pakeičia funkcija rewrite. O uždarymui tą pačia close.
Tai gi programa su rašymo ir skaitymo funkcijomis atrodys taip:
Assign (DF, 'df.txt'); Reset (DF);
Assign (RF, 'rf.txt'); Reset (RF);
Readln (Df, …..);
Writeln (RF, …);
Close (DF); Close (RF);

Šiam kartui tiek, kita kartą bus skyrius duomenų skaitymas į masyvą.